You are currently viewing INTERVIU SU VERSLO ŽINIOMIS: APIE EKKO VEIKLĄ BEI ATSIRADIMO ISTORIJĄ

INTERVIU SU VERSLO ŽINIOMIS: APIE EKKO VEIKLĄ BEI ATSIRADIMO ISTORIJĄ

Kai patyrusi prekybininkė tampa gamintoja, daugiau kaip dešimtmečio patirtis rasti partnerių, kurie priimtų prekę į lentyną, aptirpsta. Pasirodo, kad atverti kelius iki galutinio pirkėjo, nors ir vietinio krašto produktui, yra sudėtingiau.

Zarasų rajone, Raudondvario kaime, įkurta UAB „Ekko LT“ aliejaus gamykla, kurioje spaudžiamas ekologiškas aliejus iš Lietuvoje geltonuojančių rapsų.

Kad tai, jog Lietuvoje gaminamas ekologiškas, lietuviškas rapsų aliejus, yra naujiena rinkai ir vartotojams, įmonės įkūrėjas suprato iš televizijos laidos.

Aurimas Bagdanavičius, „Ekko LT“ vadovas ir savininkas, pasakoja neseniai vienoje laidoje išgirdęs, kad Lietuvoje bene nėra, kas gamintų kokybišką rapsų aliejų, o prekybos vietose galima įsigyti nebent įvežtinio, rafinuoto aliejaus iš Ukrainos ar Rusijos – visas ekologiškas rapsas išvežamas svetur.

„Pastebėjome, kad apie mus dar nežino. Lietuvoje galima gauti gero aliejaus – turime gamyklą, kuri perka ekologišką žaliavą iš ūkininkų ir pati gamina, spaudžia ekologišką rapsų aliejų“, – sako prieš 8 mėnesius aliejaus gamybą Zarasų rajone pradėjęs A. Bagdanavičius.

Verslą jis 2010 m. pradėjo nuo UAB „Foksas“, kuri užsiima didmenine maisto produktų prekyba. Apie 90% bendrovės produkcijos yra ekologiška ar be glitimo, pavyzdžiui, ekologiška kava „Naturela“ ar „Bionaturalis“ kokosų, alyvuogių ir saulėgrąžų aliejai.

„Mūsų aliejų prekės ženklas „Bionaturalis“ sudarydavo 50% visų produktų pardavimų. Matėme, kad Lietuvoje galime nusipirkti žaliavos – rapsų – ir pagaminti galutinį produktą vartotojams – ekologišką rapsų aliejų. Ekologiški rapsai, kaip žaliava, išvažiuoja, o tai Lietuvai nenaudinga“, – apie sprendimą pradėti aliejaus gamybą kalba A. Bagdanavičius.

„Ekko LT“ Zarasų rajone, Raudondvario kaime, gamina dviejų prekės ženklų nerafinuotą, šalto spaudimo rapsų aliejų. „Ekko“ prekės ženklu žymimas ekologiškas, šaltai spaustas, nerafinuotas rapsų aliejus, „Raudondvario aliejaus“ – šaltai spaustas, nerafinuotas.

„11 metų prekiaujame prekybos tinkluose, tad turėjome tobulėti ir žengti žingsnį pirmyn, o kokį dar, jeigu ne gaminti patiems, – priduria Viktorija Junčė, „Ekko LT“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė. – Esame vieni pirmųjų gamintojų, kurie perka iš Lietuvos augintųjų rapsus ir gamina lietuvišką rapsų aliejų. Parduotuvių lentynose įprastai matome iš Ukrainos ar Rusijos atvežtą aliejų, nors pirkėjai neretai mano, kad tai – lietuviškas produktas.“

„Ekko LT“ vadovas skaičiuoja, kad lietuviškas rapsų aliejus už įvežtinį brangesnis 20–30%.

„Lyginant su masinės gamybos aliejaus kaina, mūsų „Raudondvario aliejus“ brangesnis 1,5–2 Eur, nes įvežtinis pagamintas masiniu būdu, jis yra karštai spaustas, rafinuotas, – paaiškina jis. – O palyginti su ekologišku užsienio gamintojų aliejumi, mūsų kaina konkurencinga.“

Manė, paklius į lentynas lengviau

„Ekko LT“ įkūrėjas yra sukaupęs patirties dirbti su prekybos tinklais dėl „Fokso“ importuojamų produktų, tačiau pradėjus gaminti nuosavą lietuvišką, kelio į lentynas reikia ieškoti iš naujo.

11 metų įdirbis nedaug tepadėjo, o nors naujos srities – gamybos iššūkius – „Ekko LT“ įkūrėjas išsprendė, pardavimai ir prekybininkų paieška, pasirodo, yra sudėtingesnė dalis.

„Manėme, kad Lietuvoje pagamintą prekybos tinklai lengviau įsileis. Žinoma, nesitikėjome stebuklų, kad užsakymai iškart pasipils – tik pasiūlyk. Stebuklų ir nėra – rinka perpildyta, tad stumdomės pečiais, vykstame į parodas ir atakuojame potencialius klientus, bandydami išsikovoti savo vietą“, – apie prekybininko, tapusio ir gamintoju, patirtį pasakoja A. Bagdanavičius, „Ekko LT“ ir „Fokso“ įkūrėjas.

Aliejus Raudondvario kaime gaminamas maždaug 8 mėnesius, o paruošiamieji darbai – įrangos parinkimas, patalpų remontas, jų pritaikymas gamybai – užtruko apie pusantrų metų.

Lietuvoje Zarasų krašto aliejų galima rasti „Maximos“ prekybos tinkle. Nors bendrovė kalbėjosi su visais didžiaisiais prekybininkais, sulaukė arba neigiamo atsakymo, arba nesutarė dėl kainos. Verslininkas viliasi, kad ir kiti didieji įsileis lietuvišką produktą į lentynas, kai tik maža gamintoja įrodys, kad yra verta ten atsidurti. Bet neslepia – tikėjosi, kad bus lengviau.

„Gal šiek tiek padeda, kad dirbome su prekybos tinklais. Bet tikėjomės, kad jie Lietuvoje pagamintą, savo krašto produktą norės priimti lengva ranka, bendravimas bus šiltesnis. Juk ir iš reklamų matome, kad tinklai remia Lietuvos gamintojus. Bet, sakyčiau, sunkoka“, – vertina verslininkas.

Jis užsimena, kad viena iš priežasčių, kodėl pradėjo aliejaus gamybą, buvo ir ilgalaikis tikslas nebūti priklausomiems nuo kelių partnerių, kurie prekiauja „Fokso“ importuojamais produktais, o sukurti lietuvišką produktą, eksportuojamą į platųjį pasaulį.

„Iš savo 11 metų patirties žinome, kad dirbti su prekybos tinklais nėra labai lengva. Nenorime būti priklausomi nuo kelių klientų, kurie vieną dieną gali mus išmesti, – sako jis. – Norėjome gaminti produktą nuo lauko iki stalo, kurį galėtume parduoti ir turėti pranašumo prieš kitų šalių gamintojus, kurie gamina analogiškus produktus.“

Lietuviškas aliejus jau ir JK

Per mažiau kaip metus nuo gamybos pradžios „Ekko“ ekologiškas aliejus eksportuojamas į Belgiją, Jungtinę Karalystę, Latviją. O partnerių Zarasų krašto įmonė toliau aktyviai ieško tarptautinėse specializuotose parodose.

Iš tokių renginių, kurie šiemet vyko ir virtualiai, ir gyvai, „Ekko LT“ parsiveža kontaktų, kurie dabar tęsiami derybomis ir gali virsti realiomis sutartimis. Nors įmonė jau pradėjo eksporto kelią, A. Bagdanavičius sako, kad į didžiuosius tinklus, tokius kaip „Tesco“, pakliūti dar nepavyko ir užsienyje.

„Pasaulis perpildytas – daugiau produktų, negu norinčių juos pirkti. Todėl atvirų durų nėra niekur – reikia belsti, sukurti kažką inovatyvaus ir stumdytis su konkurentais“, – apibendrina jis.

A. Bagdanavičius sako, kad partnerių paieška svetur – nauja sritis, todėl mokosi iš didžiųjų Lietuvos eksportuotojų, kaip megzti kontaktus ir paversti juos sutartimis.

Verslininkas išskiria tris žingsnius, kaip siekia pakliūti į parduotuves: reikia išsiaiškinti, kurie darbuotojai atsakingi už pirkimus. Tada – susisiekti, siūlyti ir klausti, ko reikia, kad prekė pakliūtų į prekybą, o jeigu pasiseka – pasirūpinti, kad lentynoje atsidūrusi prekė ten ir liktų.

Pristato kokybę

„Ekko LT“ ieškodama partnerių siekia pabrėžti produkto ir gamybos išskirtinumą. Todėl, kaip pasakoja V. Junčė, parodose daug dėmesio skiria edukacijai apie aliejaus savybes ar jo gamybą.

„Stengiamės parodyti savo išskirtinumą, kuo ypatinga gamyba, kad spaudžiame šaltuoju būdu, ne aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje, o tai reiškia, kad išlaikomos naudingos medžiagos, taip pat aiškiname, kad rapsų aliejus maistine verte konkuruoja su alyvuogių aliejumi“, – vardija ji ir priduria, kad rapsų išspaudas bendrovė parduoda ūkininkams.

Per metus Raudondvario kaime įsikūrusi gamykla per mėnesį pagamina 140 t – arba 5 pilnus vilkikus – aliejaus. 

Kol kas išnaudojama 10-30% gamybos pajėgumo, tačiau A. Bagdanavičius sako, kad sąmoningai rinkosi našesnę įrangą – kad po poros metų, kai klientų bus daugiau, nereikėtų pirkti vėl naujos.

„Kai rinkomės įrangą, filtrus, specialiai pirkome tokią, kuri skirtųsi nuo esamų gamintojų, kurie karštu būdu spaudžia aliejų ir parduoda pigiausią segmentą. Mes norėjome parduoti vertę – mūsų gamyba skiriasi tuo, kad aliejus nerafinuotas ir jį galima kaitinti iki 190 laipsnių – kepti keptuvėje neprarandant maistinių medžiagų – mūsų aliejus tinkamas naudoti kepimui“, – sako A. Bagdanavičius.

Verslininkas skaičiuoja, kad bendros investicijos į gamybą sudarė per 0,5 mln. Eur – pasinaudota banko kreditu, uždirbtomis lėšomis iš didmeninės prekybos. Bendrovė pasinaudojo ir daliniu finansavimu įrangai – 200.000 Eur gavo pagal ES investicijų programą, iš Lietuvos verslo paramos agentūros.

Straipsnio autorė: Gabija Sabaliauskaitė

Straipsnio šaltinis: https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/2021/11/10/rado-buda-mazinti-priklausomybe-nuo-keliu-prekybos-tinklu&IzKWf